beraũgis, -ė. bẽraugis.
1. kas yra be raugo, nerūgęs: Alus nerūgęs vadinas beraũgis.
2. ištižėlis, žioplys, beprotis: Nebūk bẽraugis – ar nematai, kad tave noria suvilioti. Kur jos galva, beraũgė ta! Eik tu, beraũgi!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.