besmagẽnis, -ė. besmegenis:
1. O besmagẽnis, ką jis padarė! Tas senis visai besmagẽnis – pats nebenumano, ką kalba. Ir ta besmagẽnė da kalbės – eitų tūpt, ir tiek!
2. Vaikai senį besmagẽnį lipdo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.