bespur̃gis, -ė. 1. be spurgų. Bespur̃giai apyniai. 2. nulaužtu spurgu (viršūne): Bespur̃gis grąžtas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė ji bus patalpinta vietoj esamos.