.
beviẽkis, -ė. kas bejėgis: Toks beviẽkis nepakels. Sapnai mano neįvykdomi, sapnai beviekiai. Tas beviekis karalius mėgdavo šuoliu važiuoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.