bežadỹs, -ė̃. nebylys; . bežadis 1: Jis iš mažumės bežadỹs, mat toks apsigimė. Jis, mažas būdamas, krito nuo vežimo ir liko bežadỹs. Gal ir tėvam sopa širdį, kai mergiotė bežadė̃. Tai ko tyli kaip bežadỹs – sakyk!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.