x
.
bìcinti (-yti), -ina, -ino. bičinti.
išbìcinti. išmokyti, išmiklinti: Mama taip išbìcino, kad ji šluoja i šluoja po dešimts kartų kambarį.
nubìcinti
1. nusiaurinti, nutrumpinti: Kad jau ir nubìcinai tas kelines – su jom kap koks pakiepkojis.
2. nusigyventi: Jau jis visai nusibìcino su tais mainikavimais. Jonas daug gėrė, kol nenusibìcino.
užbìcinti. pakurstyti: Ugnį užbìcykit, greičiau išvirs runkeliai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.