.
bicúoti, -úoja, -ãvo. gycuoti 1: Ans bicúoja taboką, t. y. pašakes laužo.
išsibicúoti turėti nemažai išlaidų: Išsibicãvome su pašarais šį pavasarį, t. y. išsikaštavome.
nubicúoti.
1. nugyventi: Po tėvų mirties vaikai visai nubicãvo gyvenimą. Jau jis turbūt išeis iš ūkio, kad teip visai nusibicãvo.
2. nubicinti 1: Jis visai nubicãvo ma [n] kelnes.
3. Bicúote nubicãvo vaikiną, radę prie svetimų daiktų, t. y. nurėdė, nudraskė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.