.
biednìngas, -a. neturtingas, vargingas: Su visais savo piningais jis tačiau biedningas. Biedningo gyvenimo gerai dabokimės.
biednìngai. Biednìngai gyvenu. | Kūdikis visas nupliko ir turėjo biedningai numirti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.