x
bijo|ti, bijo, bijojo
1. jausti, kęsti baimę: Bijau suklysti. Bijai vilko - neik į mišką (folkloras). sngr.: bijotis gaisro.
2. nepakęsti, nepakelti: Akys bijo saulės. Bijau kutenimo. Agurkai labai bijo
šalnos. sngr.: Jis darbo nesibijo. bijojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.