bjaũrestis. bjaũrestis, -ies. bjaũrestis.
1. bjaurus daiktas, bjaurumas, bjaurybė: Šitas jaunikaitis nesuterštas bjauresties kitų jaunųjų. Tai buvo nelemtas, neregėtas bjaurestis, ugny dvokianti bliaujanti baisenybė. Štai kiek čia visokių bjauresčių mūsų krikščionystėje yra randama.
2. šlapumas, prastumas. Tokia bjaũrestis kelio.
3. bjaurus žmogus, bjaurybė, nenaudėlis: Kartais vaikpalaikis. kaip bjaũrestis koks, kasnakt į patalą męža. Šie bjauresčiai lėbauja iš jūsų meilės vakarienių be gėdos, penasi patys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.