bjaurùmas. bjaũrumas. bjáurumas. → bjaurus:
1. Padarysit po langu tokį bjaurùmą (pripilsite šiukšlių) , negalėsit nė lango atidaryt.
2. Prie ruošos ilgom rankovėm baisus bjaurùmas. O bjaurùmas kelio, apsaugok pone Dieve! Sunkumas, bjaurumas gobtūrėlio. Bjaurùmas oro – nė kojos iškelti pro duris negali! Geria visokius bjaurumėliùs, kad tik greičiau pagytų.
3. Tų musių bjaurùmas – negali nė atsiginti. Bjaurùmas to šunies – nė į kiemą neįsileidžia.
4. Koks bjaurùmas ant tikro brolio teip šnekėti! Jų berno bjaurùmas – žodžiui vietos neduoda! Jis per savo bjaurùmą (piktumą) tą ligą įsivarė. Bjáurumu į save kito nepalenksi. Bjaurùmą arba svetimoteravimą darei.
5. To vėjo bjaurùmas – nuvers ir stogus!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.