x
.
blė́ka (Blech, бляxa, blacha). blėkà.
1. skarda: Surūdijo blė́ka. Uždenk pečių su blė́ka. Pasiimk blėkõs ir išsikirpsi tvėrę. Namas, kur tetulė pirko, blėkà dengtas. Blė́koms stogus apklojom. | Pasirodė trys vokiečių žandarai su blėkomis po kaklu.
2. skardinis indas (ppr. vartojamas kepti): Nepridėk pilnų blė́kų – išbėgs pyragai (išdribs per kraštus) . Ar jau iššveitė blėkẽlę?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.