blėka

.
blė́ka (Blech, бляxa, blacha). blėkà.

1. skarda: Surūdijo blė́ka. Uždenk pečių su blė́ka. Pasiimk blėkõs ir išsikirpsi tvėrę. Namas, kur tetulė pirko, blėkà dengtas. Blė́koms stogus apklojom. | Pasirodė trys vokiečių žandarai su blėkomis po kaklu.

2. skardinis indas (ppr. vartojamas kepti): Nepridėk pilnų blė́kų – išbėgs pyragai (išdribs per kraštus) . Ar jau iššveitė blėkẽlę?



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bleka' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x