bliẽksti, bliẽskia, bliẽskė.
1. smarkiai degti, pliekstis, tvieksti: Jų per visą naktį bliẽskė ugnis. Pridabok, kad liepsna nesbliẽkst.
2. žaibuoti: Žaibas bliẽskia. Žaibai bliekste blieskė.
nubliẽksti, nubliẽskia, nùblieskė. greitai nudegti, nuplieksti: Bemat stogas i nùblieskė.
užbliẽksti, užbliẽskia, ùžblieskė. smarkiai uždegti, užplieksti: Jis kad ùžblieskė ugnį, tai visoj trioboj šviesu. Visas stogas tuoj užsìblieskė. Iš piktumo veidas tik užsìblieskė (labai paraudo) . Vienu sykiu ji užsìblieskė (supyko) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.