bliū́dinti, -ina, -ino. bliūdìnti, -ìna, -ìno
1. versti bliauti, rėkti: Aš benoriu veršį bliū́dinti, kol prabliūs.
2. bliudyti: Liuob kriokins, bliū́dins jaunąją, kol iš stalo prikels.
prasibliū́dinti. priversti bliauti, kad bliautų: Buvau prasibliūdìnus karvę – veršiuką buvau išvarius lauk.
subliū́dinti. subliudyti: Ta naujiena mane be mieros subliū́dino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.