.
blùkis. blukỹs.
1. blukas 1: Iš palėpės iškrito blùkis. Ant kaklo kiaulės blùkis pririštas velkas, kad nešoktum par tvorą. Vaikel, perskelk tą blùkį – aš nepriveikiu. Negulėk kaip blùkis, eik arklio kinkyt. Dugninis laivo blukỹs. Pataisęs pridėk blùkį (klotį) prie staktų, kad vėjas tarp staktų ir durų nepūstų. Siuvėjas pasidėjo blùkį ant stalo ir ėmė prosavoti švarko pečius.
2. krivūlė: Kas rytą į kitą ūkį nešė blùkį.
blùkį vil̃kti. viešėti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.