x
blyšk|us, blyški
1. nubalęs, išblyškęs: Blyškus veidas.
2. blankus, nešviesus: blyški rudens saulė, šviesa.
3. prk. neryškus, neaiškus: Blyškus supratimas, vaizdas. blyškiai prv. blyškumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.