bodė́jimas.
1. → bodėti
1.
2. nuobodulys, ilgesys: Sunkus bodėjimasis vis labiau ją slėgė.
atsibodė́jimas. → atsibodėti 1: Toji mintis kilo jam kaip atsibodėjimas gyvenimu.
pasibodė́jimas.
1. pasibjaurėjimas, pasišlykštėjimas: Širdies pasibodė́jimas.
2. nusibodimas: Jis rašė be perstojo, be nuovargio ir pasibodėjimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.