.
bonė̃ (bania, бaня). bõnė.
1. iš šiaudų pintas kubilas, bamblė: Mūsų bonė suiro, ir dabar neturim kur miltų pilt. Didelę bõnę priplėšysme plunksnų.
2. ąsotis smaugtu kaklu: Bonė̃ yra puodas su kaklu, kaip plėčkos. Nunešk piemeniui su bonè pieno. Siuntė siuntė motynėlė šaltinio vandens su moline bone. Su bonelè valgyti neša artojui į lauką.
3. bokštas: Auksu žiba miestų bonės, šilko pilnos skrynės. Šiaulių bažnyčios tai aukšta bonė̃. Auksinės, cidabrinės bonės bliksčio [ja] iš tolo.
4. cementinis šulinio žiedas: Bõnė buvo perskilus, negalima buvo leisti į šulnį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.