.
bõnkė. bonka.
1. molinis ąsotis, butelis: Su plėčka arba kruku (bonke) į artimiausią karčemą bėgdavo.
2. galva: Jau ir tavo bõnkė plinka. Ko čia jis užkorė tą savo bonkę!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.