brandìngas, -a. brándingas.
1. brandus, gerai pribrendęs: Grūdas brandìngas, t. y. pribrindęs. Rugiai brandìngi šįmet. Brandìngų rugių miltai daug [v] andens priema. Duoną jau šįmet kietesnę reik palikt – rugiai nebrandingi.
2. derlingas, vaisingas: [Taboką] diegė. žemėsp brandingose. Vokyčiai apvertė brandingą ir vaisingą kraštą į baisius tyrus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.