branksė́ti, bránksi (brañksi), -ė́jo
1. kietam daiktui atsimušti į ką, bildėti, kaukšėti: Kažkas yr negero toj mašinoj, kad kažkur vis bránksi ir bránksi. Žiūrėk, kad nebranksė́tų [branktas į rodiklį],
pasibaidys arklys! bildinti: Kas ten bránksi duris?
2. neaiškiai, nesuprantamai kalbėti, blerbėti, varvaliuoti: Brañksi žydai terpui savę, o tu nieko nežinai, ką anys ūtarija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.