briáuškus, -i. briauškùs, -ì. aiškus, tikras, regimas, tyras, grynas: Pasakysiu tikrą tau briauškią teisybę, prapulk tu, meldama, su savo gėrybe. Teka briauškùs vanduo.
briauškiai. Briauškiai jį niekina.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.