briedìnis, -ė.
1. iš briedžio odos, kailio: Nesgi briedinis diržas su vario sagčiais pirma goda ir gašumas senovės Lietuvos vyro. Kareivis ėjo į karą apsisiautęs meškiniu ar briediniu kailiu.
2. briedplaukis: Briedìnis arklys y [ra] tamsiai geltonas, o uodega i karčiai juodi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.