brìndza. brinda.
1. drabužio siūlė, storesnis ruožas: Kaip negerai sulopė kelnes – brìndzos išvirtę, susirūkšlėję. Brìndzom suvarytas milas.
2. atsikišęs kurio nors daikto kraštas: Į suolo brìndzą aš smarkiai susimušiau koją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.