brìnkčioti, -ioja, -iojo
1. daužyti: Brìnkčioti į kuprą.
2. trinkčioti: Brìnkčio [ja] adatos buožė [mezgamos mašinos],
pakol adata nauja, pakol jos ta buožė apsidaužo. Sparnai šarančių keturi brinkčio [ja].
3. puldinėti: Žiūrėkit jūs to vaiko, tik brìnkčioja ir brìnkčioja – spranduką nusikrės.
4. daužyti: Nebrinkčiok durų!
išbrìnkčioti. išmėtyti: Visa išbrìnkčiojo, išdaužė, ale paskui ir susrinko.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.