brinksóti, briñkso, -ójo.
1. drybsoti, bimbsoti: Keleivis ant pliko suolo briñkso, t. y. guli susirietęs. Briñkso kai pantis.
2. niūksoti: Oras briñkso, kažin ar iškęs neliję.
3. neaiškiai skaudėti (lyg kam įlindus): Man jau senai šone kažin kas brinkso.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.