.
brišùs, -ì (frisch).
1. šviežias: Visur mūsų tėviškėje brišus. oras kilti pradeda.
2. greitas, mitrus: Brišùs tebėra senis, o į aštuntą dešimtį jau įkabino.
brišiaĩ. Veizėk, kaip brišiai eina, o juk neseniai po ligos atsikėlė!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.