brunzgė́ti, brùnzga, -ė́jo.
1. skambėti, zvimbti, brungzti: Stygos brunzgėjo, fleita spygavo. Lėktuvai suko ratu, grasinamai brunzgėdami.
2. neaiškų garsą išduoti, čeženti, šlamėti: Ans brùnzga, t. y. balsą daro. tarškėti, brazdėti: Už sienos kažkas ėmė brunzgė́ti.
3. grumšėti, grikšėti: Nenusunk, bulvės dar brunzgančios (kietos) .
atbrunzgė́ti. brunzgant atvažiuoti, atbildėti: Atbrunzgėjo su savo rakandais.
subrunzgė́ti. subildėti: Tik subrunzgėjo ir neliko jo čia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.