.
bryliuõtis, -ė. kas su bryliumi apsimovęs: Nors tie bryliuõčiai visiškai neprisiartinę, nieko jam nedarę, bet baimės turėjęs kiek gana.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.