bubė|ti, buba, bubėjo 1. bildėti, dundėti: Ä–mė bubėti patrankos. 2. žr. bambėti. bubėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė ji bus patalpinta vietoj esamos.