.
bū́bkis (Bube). neaukštas, storas ar storai apsidaręs žmogus, dručkis: Duok dalgį, ir tegul eita toks bū́bkis šieno pjauti. Ve, koks bū́bkis. ! Jaunoji apsidariusi lygu bū́bkis, t. y. storai.
Liepójos bū́bkis. storas, striubas žmogus. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.