bū̃bnininkas (-inykas), -ė.
1. kas būbnija: Jis išbuvo 20 metų būbninyku. Tėvelis dūdininkas, sūnelis bū̃bnininkas (kaip senieji švilpia, taip jaunieji šoka) .
2. kas grasina: Paleisti į darbą karo būbnininkai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.