.
budauniñkas (-nykas), -ė (budownik). kas stato, budavoja: Kas namą budavo [ja],
tas budauniñkas. Akmuo, kurį atmetė budaunykai, tas stojos galva sąsparos (kampinis akmuo).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.