budė́tojas (-is), -a.
1. kas budi: Jai taip rūpėjo, ką iš budėtojų išgirs, kad negalėjo ilgiau miegoti. kas dežuruoja: Didelėse stotyse kartu gali būti keli budėtojai, pasiskirstę stotį rajonais.
2. žmogus, atėjęs į budynę: Budėtojams. ašaros atsistoja akyse, giedotojų sudreba balsas. Kad taip budėtojai giedojo, raudės lygiai su gentimis verkė, ašaras į molio ar stiklo kaušelius lašindamos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.