x
būgn|as
1. mušamasis instrumentas, sudarytas iš graižo, aptempto iš abiejų galų oda: Didysis būgnas būgną mušti. Būgnas dusliai dundėjo.
2. tech. cilindro (ar kūgio) pavidalo mašinos dalis: Arpo,
kuliamosios būgnas Karšimo būgnas Stabdžių būgnai.
3. raudonomis rombo pavidalo akimis žymima korta: Mesk, duok būgną. Kerta būgnu. būgnai dgs. kortų rūšis: būgnų dama.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.