būgnìnis, -ė. bū̃gninis.
1. skirtas būgnui mušti: Būgninis pagalėlis.
2. su būgnu (mašinos): Būgninė akselinė dviem smagračiais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.