.
buklùmas. bùklumas. →. buklus: Tie žyniai pasidarė pradžioje per savo buklumą ir gudrybą tarpininkais tarp dievų ir žmonių. Žemaičių vyskupai gerai numanė tą jėzavitų buklumą. Naujų bùklumų ir spąstų ieško. Čia ižryško, prakeiktasis veline, buklùmas tavas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.