bùmbinti, -ina, -ino, bum̃binti
1. mušti, daužyti: Ta pasiutėlė bum̃bina ir bum̃bina savo vaiką.
2. sunkiai eiti: Karvė kad priėdus, vos bum̃bina.
atsibum̃byti atsigulti, atsidrėbti, atvirsti: Nenusitaisęs lovoj atsibum̃bijo ir bum̃bso.
išbum̃byti. išmušti: Kai atėjau namo, tada išbum̃bijo dvyliktą adyną.
užbum̃byti. užmušti, užbubyti: Piemuo žąsiuką užbum̃bijo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.