.
buntauniñkas, -ė (buntownik). buntáuninkas. maištininkas: Miestų vaikai buntauninkai apsiskundė pulkauninkui. Vyresnybė įtrako ant buntauniñkų (maištininkų), t. y. įpyko.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.