.
buntavóti, -ója, -ójo (buntować). buñtavoti, -oja, -ojo. kurstyti, kelti maištą, triukšmauti: Berniokas šeimyną buntavója, kad neklausytų gaspadoriaus. Tą atradome, jog buntavoja žmones ir draudžia duoti donį ciesoriui. Vienas ėmė buntavótis, ir viskas pairo. Buñtavojas žmonės netaisyti kelių.
subuntavóti. sukurstyti, sukelti maištą: Ar tu juos subuñtavojai, ka nedirbtų. Darbinykai susibuñtavojo, ir neina dirbt. Lietuvininkai buvo susibuntavóję (susijungę, padarę sąmokslą) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.