.
bùntytis, -ijasi, -ijosi, buñtytis
1. pintis, painiotis.
2. buntą kelti, triukšmauti, bartis: Jie tarp savęs bùntijas. Ko čia buñtijatės sustoję? Dvaro žmonės pradėjo buñtytis.
atbùntyti. atpinti, atpainioti: Virvės susibuntijo, ir atbùntyt negalima.
susibùntyti susipainioti, susipinti: Galvijai susibùntijo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.