bùptelėti, -ėja, -ėjo.
1. su garsu nukristi, pargriūti, bubtelėti: Papurčiau ir bùbtelėjo keli obuoliai.
2. garsiai suduoti, bumbtelėti: Tik štai grumstas jam buptelėjo į kaktą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.