burblius

bur̃blius.

1. kas burblena, atsikalbinėja, neklauso: Jų berniokas tai baisus bur̃blius – ką nepasakysi, vis burblena ir burblena. kas daug kalba: Neklausyk to bur̃bliaus, anas nieko neišmano.

2. vaikas, kuris valgydamas išdykauja, turlija: Toks bur̃blius, vis valgant nei šį, nei tą dirba.

3. rėksnys: Gana tau bliaut, bur̃bliau!

4. snarglius: Eik tu šalin, bur̃bliau, nosį nusišluostytum.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'burblius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>bur̃blius</b>. <br/>1. <span class="explanation">kas burblena, atsikalbinėja, neklauso: </span> Jų berniokas tai baisus bur̃blius – ką nepasakysi, vis burblena ir burblena. <span class="explanation">kas daug kalba: </span> Neklausyk to bur̃bliaus, anas nieko neišmano. <br/>2. <span class="explanation">vaikas, kuris valgydamas išdykauja, turlija: </span> Toks bur̃blius, vis valgant nei šį, nei tą dirba. <br/>3. <span class="explanation">rėksnys: </span> Gana tau bliaut, bur̃bliau! <br/>4. <span class="explanation">snarglius: </span> Eik tu šalin, bur̃bliau, nosį nusišluostytum.