burbùlius, -ė.
1. kas daug burba, murmeklis: Jau šit burbùlius su mermekle atėjo. Ta senoji burbùlė visą dieną pas mus išbuvo. Tokio burbùliaus dar neteko man matyti – niekas jam netinka, burba ir burba.
2. kas apsiburbuliavęs, apsisnarglėjęs: Tai burbùlius vaikas – apsiseilėjęs, apsiburbuliavęs par dienas žliumbia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.