bùtininkas, -ė.
1. įnamys, kampininkas: Bùtininkas būdamas, aukštai nesikelk. Imk, vargdieni, už pačią butininkę dukrelę.
2. buto (ūkio) savininkas: Mokyklos atsirado tik bùtininko vaikuo, o biednam nebuvo vietos.
3. trobų statytojas, meistras: Ir butininkas trobą stato, ir puodžius iš molio puodą lipina.
4. kariuomenės butų rūpintojas: Kuopa, keisdama savo postovio vietą, iš anksto siunčia butininkus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.