bužys, būžys
1. dzūkiškai vabzdys, vabalas.
2. dzūkiškai kankorėžis.
3. baubas.
4. prk. piktas, pasipūtęs žmogus: Neerzink to bužio.
5. prk. mažas vaikas: Tų bužių pilna troba priėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.