byzdėlė̃.
1. gyvulius puolantis vabzdys, gylys: Arklys trina snukį, gal įkando byzdėlė̃. Kai karvės išgirdo býzdėlę, tuoj pakėlė uodegas. Ariant kad apstojo arklius býzdėlės, tai net turėjau nustot arti. Šokau kaip jautis, byzdėlės įkąstas.
2. kas vietoje nenusėdi, daug laksto, bizdinėja: Tai toks byzdėlė̃ – jam niekas nerūpi, tik lakstyt iš vieno sodžiaus kitan. Neduok valios tai savo býzdėlei, ko ji taip zylioja?
3. kas greit supyksta, karštuolis: Užbizdo kai byzdėlė̃, nebežino kas ir bedaryt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.