cìbti, cim̃ba, -o. nusigyventi, skursti: Jau baigia cibti, vieno lito nebeturi.
apcìbti. nusigyventi, apskursti: Toks iš jo ūkinykas – begerdamas visai apcibo. Apcìbo namai be gero žmogaus (šeimininko) .
nucìbti.
1. sutrumpėti, nutriušti; sunykti: Jos kasos visai nucìbę, o seniau tokios gražios buvo. Kokios čia varpos – nucìbę (visai menkos), nėr kas žiūrėt. Mano lineliai šįmet visai nucìbę: ne kiek tesurausiu, ne kiek teišausiu. Na, šįmet avių banda tai tikrai nucìbus. sublogti, parsibaigti: Tu, brol, visai nucìbęs atrodai. Kas tau yr?
2. nusigyventi, nuskursti: Kad taip nucìbo, kad nebeturi ko ir pavalgyti. Kas gi nenucìbs, kasdien girtuokliaudamas. Nucìbt tai greit nucimbi, ale kad paskelt sunku.
pricìbti. prigyventi iki bado: In pavasarį teip buvom pricìbę – nei duonos, nei bulbų. pritrūkti, pristigti: Ir kad pricìbo litų!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.