.
cíekis (Zeichen, cech). ciekỹs.
1. ženklas: Nusitrynė nuo medžio cíekis. Jau per tūkstančius metų yra dangaus ciekiai pažįstami. Ruduo prasideda, kad saulė į svarčio ciekį įstoja (būna Svarstyklių žvaigždyne) .
2. dėmė: Kaip dabar išimsi iš staltiesės tuos ciekius? Visas veidas ciekiaĩs nuejęs. žvaigždė gyvulio kaktoje: Šita karvė kaktoj turi baltą cíekį.
3. prietaisas kam nors žymėti, ženklinti: Su cíekiu suciekiavo medžius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.