x
čebélkšterti, -ia, -ėjo
1. staiga pargriūti, kebėkšterėti: Kap čebélkšterėjau, tai net kepurė nuvirto.
2. stumti: Čebélkšterė [jo] aukštynoką šaltan vandenin.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.